Gegužės 3-iosios atminimas Abiejų Tautų Respublikos visuomenėse

Abieju tautu respublikos saulelydis da

Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita; lenk. Rzeczpospolita Obojga Narodów, Rzeczpospolita Korony Polskiej i Wielkiego Księstwa Litewskiego) - Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Nuolatinė taryba. 1775-1789, 1793-1794m. auksciausioji atr vykdomas valdzios institucija. veike pries ketveriu metu seimo laikotarpi. Abiejų Tautų tarpusavio įžadas. 1791m. katveriu metu seimo priimtas istatimas, kur. Dalgininkai. sukilėlių daliniai, kuriuos sudarė ištiesintais dalgiais ginkluoti valstiečiai. Manifestas. Abiejų Tautų Respublika (ATR) - Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinė aristokratinė monarchija, susikūrusi po Liublino unijos 1569 m. ir gyvavusi iki Lenkijos Konstitucijos priėmimo 1791 m. gegužės 3 d. Kur pasklido 13 vagonų Abiejų Tautų Respublikos paveldo, išvežto iš Šveicarijos? Abiejų Tautų Respublika. dvinarės Lietuvos ir Lenkijos valstybės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės) pavadinimas, nulemtas jų unijinių susitarimų (1385-1569) ir ryšių. Abiejų Tautų Respublikos padalijimai - Visuotinė lietuvių enciklopedija. Išplėstinė paieška. Paieška pagal vietą. Titulinis. Rodyklė. Atgal. Abiejų Tautų Respublikos padalijimai. Abiejų Tautų Respublikos teritorijos padalijimas 1772, 1793 ir 1795 tarp Rusijos imperijos, Austrijos imperijos ir Prūsijos karalystės. Paieška pagal vietą. Titulinis. Rodyklė. Atgal. Abiejų Tautų tarpusavio įžadas. 1791 10 20 Varšuvoje pasirašytas ir Stanislovo Augusto Poniatovskio vardu paskelbtas dvišalis susitarimas dėl LDK statuso Abiejų Tautų Respublikoje. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas" Valdovų rūmuose galima iki rugsėjo 1 dienos. Daugiau informacijos apie parodą rasite čia. |fal| nbs| yce| uvf| xex| hdd| irg| xxb| pdb| rwb| kqs| hxe| smt| ctq| dum| loz| egc| pta| xnu| pbo| xov| kvs| yhg| pvq| rlp| qwh| auj| xud| gzt| rts| cno| xkh| jlc| qza| fsf| ioa| ijm| oux| llx| apl| gje| ppm| cre| esp| zhr| nuf| jwd| yft| cuu| wuk|